Vaikų nevalgadienis baigsis su šiuo receptu: gardų ir pigų apkepą pavyks pagaminti iš Velykų stalo likučių

Paukštiena – baltymų šaltinis

Nors kalakutiena ne taip dažnai siejama su Velykomis, ji vis tiek gali tapti puikiu šventinių pietų ar vakarienės akcentu: vienas iš klasikinių patiekalų – tai kepta kalakutiena su sezoninėmis žolelėmis ir prieskoniais. Šis patiekalas dažnai gaminamas kalakutą marinuojant kvapniame mišinyje, tada kepant, kol jis apskrunda ir suminkštėja.

Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė sako, kad kalakutiena gali būti ne tik švenčių, bet ir įprastomis dienomis kartas nuo karto skanaujamas mėsos produktas: tai – maistingas baltymų šaltinis, turintis daug svarbių maistinių medžiagų, kurios yra gyvybiškai svarbios bendrai sveikatai.

„Dėl mažo riebalų ir kalorijų kiekio kalakutiena ypač naudinga asmenims, norintiems kontroliuoti savo svorį arba sumažinti sočiųjų riebalų kiekį savo mityboje. Be to, kalakutienoje gausu tokių maistinių medžiagų kaip vitaminas B6, niacinas, fosforas ir selenas, kurios yra labai svarbios įvairioms organizmo funkcijoms palaikyti, įskaitant energijos apykaitą, imuninės sistemos sveikatą ir sveikus kaulus bei audinius“, – pažymi dr. E. Gavelienė.

Taip pat ir vištiena yra universali mėsos rūšis, kurią galima naudoti įvairiuose patiekaluose. Vienas iš populiarių šventinių patiekalų su vištiena – tai žolelėse keptas viščiukas. Šį patiekalą sudaro mėsos pagardinimas žolelių, česnakų ir alyvuogių aliejaus mišiniu, po to kepimas, kol viščiukas tampa auksinis ir sultingas. Dėl kvapnaus žolelių aromato vištiena įgauna išties gardų skonį.

Dr. E. Gavelienė pasakoja, kad vištiena, kaip ir kalakutiena, yra gausus baltymų šaltinis. „Be to, vištienoje gausu svarbiausių vitaminų ir mineralų, tokių kaip vitaminas B6, niacinas, fosforas ir selenas, kurie atlieka svarbų vaidmenį palaikant energijos apykaitą, imuninės sistemos veiklą ir kaulų sveikatą, o joje esantys baltymai reikalingi raumenų atstatymui, augimui ir bendroms organizmo funkcijoms palaikyti.“

Kurią mėsą rinktis?

Mitybos specialistė teigia, kad tiek kalakutiena, tiek vištiena yra puikūs liesų baltymų šaltiniai, būtini raumenų augimui, atstatymui ir bendrai organizmo veiklai. Vis dėlto, vieną ar kitą mėsos rūšį vertėtų rinktis pagal savo mitybos tikslus arba – kas labiau patinka gomuriui, tačiau saiko principo bet kuriuo atveju gydytoja dietologė nerekomenduoja pamiršti.

„Renkantis kalakutieną arba vištieną vertėtų atsižvelgti į tam tikrus mitybos skirtumus. Pavyzdžiui, kalakutienos krūtinėlės ir vištienos krūtinėlės mėsa savo sudėtimi labai panašios. Tačiau kitos šių paukštienų dalys turi šiokių tokių skirtumų. Pavyzdžiui, kalakutienoje paprastai yra šiek tiek mažiau riebalų ir kalorijų nei vištienoje, o baltymų kiekis panašus, todėl ji yra puikus pasirinkimas tiems, kurie nori sumažinti bendrą suvartojamų kalorijų kiekį arba reguliuoti savo svorį. Be to, kalakutienoje yra daugiau tam tikrų maistinių medžiagų, pavyzdžiui, seleno, kuris palaiko imuninės sistemos veiklą.

Kita vertus, vištiena gali būti lengviau prieinama ir universalesnė, nes ją galima gaminti įvairiais būdais. Galiausiai tiek kalakutiena, tiek vištiena gali būti sveikatai palankios mitybos dalis, todėl rinkitės pagal asmeninius pageidavimus ir mitybos poreikius, pasirūpinkite, kad mėsa būtų ruošiama sveikatai palankiais būdais, pavyzdžiui, kepant ant grotelių ir nepamirškite įtraukti į bendrą patiekalą daug daržovių ir neskaldytų grūdų, kad patiekalas būtų subalansuotas“, – pataria dr. E. Gavelienė.

Tausokime gamtą ir pinigines

Prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva atkreipia dėmesį, kad po Velykų, kaip ir po kitų švenčių ar įprastų kasdienių valgymų, būtina kuo labiau sumažinti maisto atliekų kiekį tiek dėl aplinkosaugos, tiek dėl ekonominių priežasčių.

„Kasmet išmetama tonos maisto, o tai prisideda prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo ir aplinkos būklės blogėjimo. Perdirbdami velykinius maisto likučius galime sumažinti organinių atliekų, patenkančių į sąvartynus, kur jos suyra ir išskiria metaną – stiprias šiltnamio efektą sukeliančias dujas, kiekį. Be to, švaistant maistą eikvojami tokie vertingi ištekliai kaip vanduo, energija ir darbo jėga, kurie naudojami maisto gamybai, perdirbimui ir platinimui. Kūrybiškai panaudodami maisto likučius galime išsaugoti šiuos išteklius ir sumažinti poveikį aplinkai“, – sako ekspertė.

Be to, ji priduria, kad vengti maisto švaistymo po Velykų yra ekonomiškai protinga, nes tai leidžia namų ūkiams maksimaliai padidinti savo maisto produktų biudžetą ir sumažinti nereikalingas išlaidas. „Maisto likučių panaudojimas naujiems patiekalams ne tik prailgina maisto produktų galiojimo laiką, bet ir sumažina papildomų maisto produktų pirkimo poreikį. Ši praktika ilgainiui gali padėti sutaupyti nemažai lėšų.“

Kaip panaudoti Velykinių patiekalų mėsos likučius?

Po Velykų likusią vištieną ir kalakutieną galima paversti skaniais ir universaliais patiekalais vėlesniems valgymams. O. Suchočeva kaip vieną iš tokių mėsos likučių panaudojimo galimybių įvardija salotų, apkepų bei sumuštinių paruošimą.

„Susmulkinkite arba supjaustykite kubeliais likusią mėsą ir įmaišykite ją į salotas, apkepus arba sumuštinius, kad greitai, pigiai ir sočiai pavalgytumėte pietus arba vakarienę. Vištieną ar kalakutieną derinkite su šviežiomis daržovėmis, lapiniais žalumynais ir mėgstamu padažu, kad sukurtumėte išties aromatingą patiekalą. Mėsos likučius taip pat galite naudoti naminėms picoms pagardinti“, – siūlo ekspertė.

Ji priduria, kad pigiau kasdien įsigyti produktų padės tikslus pirkinių krepšelio planavimas bei „Mano Rimi“ lojalumo programa, suteikianti asmeninius pasiūlymus ir papildomas nuolaidas.

Iš Velykinių patiekalų mėsos likučių sukurkite išties gardų makaronų ir pasirinktos mėsos – kalakutienos arba vištienos – apkepą: gardžiai pavalgys visa šeima, o ypač patiks nevalgiems vaikams.

RECEPTAS

Kalakutienos / vištienos ir makaronų apkepas*

Apkepui reikės:

• 2 v. š. alyvuogių aliejaus – aukščiausios kokybės pirmojo spaudimo bazilikų skonio alyvuogių aliejus „Selection by Rimi“, 5,29 € / 250 ml;
• 1 vnt. smulkiai supjaustyto svogūno;
• 3 vnt. sutrintų česnako skiltelių;
• 2 a. š. pomidorų tyrės;
• 400 g konservuotų smulkintų pomidorų – pomidorų gabaliukai „Rimi Smart“, 1,25 € / 400 g;
• 1 v. š. raudonojo vyno acto;
• 1 a. š. džiovinto raudonėlio;
• Žiupsnelio aitriosios paprikos dribsnių;
• 400 g keptos kalakutienos arba vištienos;
• 400 g makaronų – makaronai „Rimi Smart Fusilli“, 0,36 € / 400 g;
• 130 g mocarelos;
• 25 g tarkuoto parmezano.

Gaminimo eiga:

1. Įkaitinkite aliejų keptuvėje ant silpnos ugnies ir kepkite svogūną 8–10 minučių, kol jis suminkštės ir pradės karamelizuotis. Įmaišykite česnaką ir pomidorų tyrę ir kepkite dar 1–2 min. Sudėkite smulkintus pomidorus, actą, raudonėlį, aitriąją papriką ir 2 šaukštelius cukraus, gerai pasūdykite ir užvirinkite.
2. Pomidorus iš skardinių išplakite su šlakeliu vandens ir įmaišykite į padažą, tada keptuvę pridenkite dangčiu ir virkite 15–20 min., kol pomidorai sutirštės iki padažo. Jei norite, sutrinkite didelius pomidorų gabalus daržovių trintuvu. Įmaišykite kalakutieną arba vištieną ar bet kokią kitą virtą mėsą, kurią norite panaudoti.
3. Tuo tarpu užvirinkite virdulį. Supilkite karštą vandenį į didelį puodą, pagardinkite druska ir vėl užvirinkite. Makaronus virkite minutę trumpiau nei nurodyta ant pakuotės arba tol, kol jie bus „al dente“. Nusausinkite, pasilikdami puodelį vandens, kuriame virė makaronai.
4. Suberkite makaronus į padažą ir išmaišykite, jei reikia, įpilkite šiek tiek pasilikto vandens. Perkelkite viską į kepimo indą ir apibarstykite sūriais.
5. Įkaitinkite orkaitę iki 200 °C ir kepkite apkepą 8–10 min., kol sūris ims burbuliuoti ir įgaus auksinę spalvą.

Skanaus!

*Šios produktų kainos užfiksuotos balandžio 2 d. e. parduotuvėje „Rimi.lt“.