Tarptautinę kavos dieną – Lietuvos baristų čempionės patarimai: kaip išsirinkti kavą ir skaniai ją paruošti namuose?
„Kava daugeliui yra įprastas kasdienis pirkinys, todėl verta atkreipti dėmesį ir į jai taikomus pasiūlymus. Šią savaitę „Rimi“ prekybos centruose kavos galima įsigyti itin palankiomis kainomis, tad tai gera proga papildyti jos atsargas namuose ir išbandyti naujų rudeniškų kavos receptų“, – sako „Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Luka Lesauskaitė-Remeikė.
Ką apie kavą galima sužinoti dar neatidarius pakuotės?
Kavos pakuotėse galima rasti nemažai informacijos: nuo pupelių kilmės šalies ar regiono iki skrudinimo lygio, kavamedžio rūšies ar pupelių apdorojimo būdo, tačiau norint išsirinkti kavą pagal savo skonį nebūtina išmanyti visų šių terminų. Lietuvos baristų čempionė Goda Pangonytė pataria pradėti nuo dviejų pagrindinių kriterijų – pupelių kilmės regiono ir skrudinimo lygio.
Afrikos regiono kavoms dažnai būdingos vaisių, citrusų ir gėlių natos, Pietų Amerikos kavose dažniau galima pajusti karamelę, lazdyno riešutus ar kaulavaisius, o Azijos kavose – tabako, prieskonių ir juodojo šokolado natas. Pasak ekspertės, tai nėra griežtos taisyklės, tačiau kilmės regionas gali būti geras atspirties taškas renkantis pagal mėgstamus skonius.
„Skrudinimo lygį siūlyčiau rinktis ir pagal tai, kaip kavą ruošime. Espresso aparatui ar moka kavinukui dažniausiai tiks vidutinio arba tamsesnio skrudinimo kava, o mėgstantiems filtrinę kavą verta išbandyti šviesesnio skrudinimo pupeles. Jos gali geriau atskleisti subtilius, vaisiškus ir gėliškus kavos skonius“, – sako G. Pangonytė.
Perkant rūšinę kavą verta atkreipti dėmesį ir į skrudinimo datą. Ekspertės teigimu, jos skonis dažnai geriausiai pradeda atsiskleisti praėjus maždaug 5–7 dienoms po skrudinimo, o tinkamai laikoma kava geriausias savo savybes gali išlaikyti maždaug iki trijų mėnesių.
Kodėl ta pati kava vieną dieną skani, o kitą – ne?
Net ir naudojant tas pačias pupeles, namuose paruoštos kavos skonis gali skirtis. Pasak G. Pangonytės, viena dažniausių priežasčių yra kavos ruošimas „iš akies“. Keičiantis kavos ir vandens kiekiui ar vandens temperatūrai, keičiasi ir galutinis rezultatas, todėl patikusį skonį gali būti sunku pakartoti.
Kavos ruošimą ekspertė siūlo vertinti panašiai kaip maisto gaminimą pagal receptą. Žinant, kiek kavos ir vandens naudojama bei kokia yra vandens temperatūra, lengviau ne tik kaskart pasiekti panašų rezultatą, bet ir suprasti, ką reikėtų pakeisti, jei paruošta kava netenkina.
„Gera kava namuose nebūtinai prasideda nuo brangaus aparato. Daug svarbiau turėti šviežių, jums patinkančių pupelių ir nuosekliai laikytis pasirinkto recepto. Net paprasčiausiai puodelyje užpilta kava gali būti labai skani“, – pabrėžia G. Pangonytė.
Skirtingi kavos ruošimo būdai leidžia išgauti ir nevienodą rezultatą. Moka kavinuke paruošta kava būna sodresnė, intensyvesnė ir savo charakteriu primena espresso. „French Press“ malta kava tam tikrą laiką mirksta vandenyje, todėl taip paruoštas gėrimas paprastai būna švelnesnis ir lengvesnis.
Cappuccino namuose ir rudens skoniai: ką galima išbandyti?
Kavą su pienu mėgstantiems žmonėms nebūtinas espresso aparatas. Intensyvesnį kavos pagrindą cappuccino galima paruošti moka kavinuku, o pašildytą pieną suplakti naudojant „French Press“, jo filtrą judinant aukštyn ir žemyn.
Svarbu pieno neperkaitinti. G. Pangonytė rekomenduoja orientuotis į maždaug 55–60 °C temperatūrą, nes per daug įkaitintas pienas gali prarasti dalį natūralaus saldumo ir malonios tekstūros. Neturint termometro, pieną nuo kaitros galima nuimti pradėjus kilti pirmiesiems garams.
Rudenį kavos skonį galima papildyti cinamonu, imbieru, muskatu, gvazdikėliais ar kvapiaisiais pipirais. Šie prieskoniai naudojami ir išpopuliarėjusiame „pumpkin spice“ derinyje bei suteikia kavai sezoninių skonių. Pasak G. Pangonytės, gardinant kavą svarbiausia saikas, kad prieskoniai papildytų, o ne užgožtų jos skonį.