Po šventinio maratono – kokteilis organizmo atstatymui: gausu antioksidantų, kurie pasižymi antivėžinėmis savybėmis

Saldžios, bet vertingos

Nors yra vengiančių vynuoges valgyti dėl angliavandenių baimės, teikiamos jų naudos dažnu atveju pranoksta nemažą jose esančios fruktozės kiekį. Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė teigia, kad, nepaisant nuo sezono, esant galimybei, verta vaikams ir suaugusiems paįvairinti kasdien suvalgomų uogų ir vaisių kiekį.

„Bendra rekomenduojama vaisių ir uogų paros norma – 200–300 gramų, o dalis šio kiekio galėtų būti vynuogės. Jose gausu B grupės vitaminų, tiamino, riboflavino, vitaminų C ir K, šiek tiek vitamino E. Taip pat vynuogėse randama ir mineralinių medžiagų: vario, kalio bei mangano. Tačiau vienas iš didžiausių vynuogių privalumų – jose esantys antioksidantai. Tiesa, priklausomai nuo vynuogių rūšies, gali skirtis tam tikrų antioksidantų kiekis. Pavyzdžiui, raudonųjųvynuogių odelėse yra labai aktyvaus antioksidanto – resveratrolio, kuris pasižymi priešuždegiminėmis ir širdžiai naudingomis savybėmis. Manoma, kad vynuogėse esantys antioksidantai mažina Alzheimerio ligos riziką, pasižymi antivėžinėmis savybėmis“, – vynuogių naudą atskleidžia E. Gavelienė.

Gydytoja teigia, kad nėra reikalo visiškai atsisakyti net ir nemažai angliavandenių turinčių produktų – svarbu saikas: „Nors vynuogės iš tiesų yra nemažai greitai įsisavinamų angliavandenių, teikiamos naudos tai pranoksta. Be to, fruktozė yra puikus energijos šaltinis. Nepernokusių vynuogių glikeminis indeksas nėra aukštas, todėl kartkartėmis keletuvynuogių gali pasimėgauti net cukriniu diabetu sergantys asmenys. Tiesa, vynuogių sultims ši taisyklė negalioja.“

Populiariausios – besėklės vynuogės

Prekybos tinklo „Rimi“ komercijos operacijų vadovė Olga Suchočeva pastebi, kad visais metų laikais tarp pirkėjų populiarios besėklės vynuogės, ieškoma įvairių jų rūšių ir skonių: tiek žaliųjų, tiek raudonųjų ar tamsiųjų.

„Daugelis šiuo metu parduodamų vaisių ir uogų besėklių rūšių yra ūkininkų ir sodininkų selektyvaus veisimo rezultatas. Atrinkdami ir daugindami augalus, kurie neturi sėklų, ūkininkai gali sukurti naujas veisles, kurios augina besėklius vaisius. Šiame procese kryžminami augalai su tam tikromis savybėmis, kad būtų padidintas sėklų neturėjimas, derliaus gausa, skonis ar kitos pageidaujamos savybės. Besėkliai arbūzai ir vynuogės yra įprasti selektyvaus veisimo būdu sukurtų vaisių ir uogų pavyzdžiai“, – paaiškina komercijos operacijų vadovė.

Ji pataria ne tik šaldyti vynuoges, jei po švenčių jų liko daugiau, bet skanauti ir neilgai palaikytų šaldiklyje: „Gerai nuplaukite norimos rūšies vynuoges, jas nusausinkite, ir, sudėję į užspaudžiamą plastikinį maišelį, palikite aštuonioms valandoms šaldiklyje: tokios uogos atstos ledus ir tikrai patiks vaikams.“

Norintiems sutaupyti, verta parduotuvėse paieškoti prekių, pažymėtų specialiu euro ženklu. „Juo tiek fizinėse, tiek el. parduotuvėje www.rimi.lt žymime bene žemiausią įprastą kainą rinkoje turinčias prekes, kurių pirkėjai ras daugiau negu 700. Yra ir mylimiausių prekės ženklų, ir žemos kainos bei aukštos kokybės „Rimi Smart“ produkcijos“, – teigia O. Suchočeva.

Kulinarijos technologai siūlo prasidėjusių metų pusryčiams susiplakti gardų glotnutį.

RECEPTAS

Žaliųjų vynuogių, avokadų, špinatų ir ispaninių šalavijų sėklų glotnutis

Glotnučiui reikės:

• 200 g žaliųjų vynuogių;
• 25 g špinatų;
• 1 vnt. avokado;
• 200 ml augalinio pieno;
• 2 šaukštų ispaninių šalavijų sėklų.

Kaip gaminti:

Viską sutrinkite su elektriniu plakikliu iki vientisos masės. Jei per tiršta, įpilkite daugiau norimo augalinio pieno arba vandens.

Skanaus!