Norvegų virtuvės gardumynai

Pasaulio virtuvė • Kovas 30
Valgymo tradicijas, kaip ir visą gyvenimo sanklodą, Norvegijoje pirmiausia diktavo jo Didenybė Gamta. Tokie plačiai žinomi gardumynai kaip sūdyti avienos šonkauliai ir džiovinta menkė, ožkų sūris ir rūkyta avienos šlaunis atsirado ne iš noro pasmaližiauti, bet ir dėl būtinybės kiek galima ilgiau išsaugoti produktus ir pergudrauti rūsčią Šiaurės žiemą.

Dabar daugybę produktų, pavyzdžiui, cukrų, vaisius, daržoves, norvegai be jokių problemų importuoja iš užsienio. Tačiau iki pat XVIII a. ant jų stalo beveik kiaurus metus karaliavo rūkyti, sūdyti ir džiovinti produktai, o šviežia mėsa, daržovės ir vaisiai buvo sezoninė retenybė, kas dažnai šiurpindavo iš šiltesnių kraštų atklydusius prašalaičius.

Kalbant apie eksportą, ypatinga vieta tenka džiovintai menkei, kuri iš Norvegijos, pasirodo, į svečias šalis pradėta gabenti gerokai anksčiau nei, pavyzdžiui, lašiša. Dar prieš gerą tūkstantmetį šiaurinėje Norvegijos pakrantėje menkės be jokios druskos buvo džiovinamos tiesiog ant karčių vėjyje, o paskui parduodamos kitose Europos šalyse. Antai dar 1393 metų prancūziškame kulinarijos foliante aiškinama, kai virti norvegišką menkę ir patiekti į stalą su garstyčiomis ar sviestu. O viduramžių Norvegijoje tai apskritai buvo ištisas ritualas. Pirmiausia žuvį išmušdavo mediniu plaktuku, paskui savaitei merkdavo į šarmą su medienos (pageidautina beržo) pelenais, o galiausiai keletą dienų skalaudavo po tekančiu šaltu vandeniu.

Kaip ten bebūtų, artėjant Kalėdoms lutefisk įtraukiama net į prabangiausių Oslo restoranų valgiaraščius. Šiuo metu laiku bent kartą paragauti peršviečiamos, aukso spalvos ir drebučių konsistencijos filė, pasižyminčios ypatingai švelniu skoniu, nors jai paruošti šiandien naudojamos nepalyginti šiuolaikiškesnės technologijos - kiekvieno norvego garbės reikalas.

Tautiškiausio valgio laurus linkę atiduoti mėsiškam patiekalui – „Mamos kukulaičiams”. Taip meiliai vadinami riešuto dydžio maltos jautienos kukuliai, valgomi su virtomis bulvėmis ir tirštu grietinės padažu. Tačiau Vakarų pakrantės gyventojų nuomone, visų valgių valgis – avienos troškinys su kopūstais.

Kalbant apie kasdienį norvegų stalą, ir vėl krenta į akis, kad didžioji norvegų meilė – paprastumas ir patogumas. Todėl karštas patiekalas čia valgomas kartą per dieną – per pietus, kurie dažnai būna gana vėlyvi. O kitu metu tenkinamasi sumuštiniais su riebia lašiša ar rudu karstelėjusios karamelės skonio ožkų sūriu, riestauodegėmis krevetėmis ar rūkytu kumpiu.

Svečius norvegai paprastai kviečiasi į savo namus ne pietų ar vakarienės, o kavos puodelio. Tuomet ant stalo karaliauja saldumynai.


Populiarūs straipsniai

Slapukai padeda užtikrinti, kad ateityje Jūsų apsilankymai šioje svetainėje būtų patogesni. Toliau naršydami šiame puslapyje Jūs sutinkate su šio puslapio slapukų taisyklėmis.