Smulkios žuvys tinka ir karaliams
Apie žuvį • 2018 m. Kovas 29 d.
Kas gali geriau išmanyti žuvų vertę, jei ne tautos, gyvenančios prie jūrų ir vandenynų? Jos, kad ir kaip būtų keista, ypač vertina mažas žuveles. Pavyzdžiui, sardines ir ančiuvius. Žiemodamos gilesniuose, šaltesniuose vandenyse jos tampa riebesnės, kvapnesnės ir skanesnės.
Sardinės, kaip ir silkės, mėgsta plaukioti dideliais guotais. Taip joms saugiau, nes plėšriosios žuvys niekada nesunaikins viso guoto, tai sugeba padaryti tik žmonės. Sardinės minta planktonu bei vėžių ir žuvų ikrais. Tarsi valdomos nematomos rankos ar kažkieno užprogramuotos, tūkstančiai sardinių visu būriu tiksliais judesiais juda vienodu ritmu. Tokius jų būrius masina šviesa, taigi tradiciškai žibalinėmis lempomis, įtaisytomis laivelio pirmagalyje, žvejai vilioja laimikį į tinklus. Žinoma, pramoninė žvejyba vyksta kitaip.
Anksčiau Lietuvoje buvo žinomi tik sardinių konservai. Dailiai viena greta kitos sudėtis mažos žuvytės pailgose skardinėse – sardinės aliejuje – mėgstamas užkandis.
Dabar turime galimybę nusipirkti ir paskanauti šviežių sardinių. Iš jų galima pasigaminti daug patiekalų. Šios žuvys labai vertinamos ir keptos ant grotelių, ir pikantiškai įdarytos keptos orkaitėje, kaip įprasta Sicilijoje. Sardinės troškinamos su alyvuogių aliejumi ir citrinų sultimis, česnakais, žalumynais, valgomos ir marinuotos.
Išdarytas šviežias žuveles paprastai porą valandų reikia palaikyti apibarstytas druska, vėliau nuplauti, įtrinti aliejumi ir su aitriosiomis paprikomis ir kepti ant grotelių (naudoti medžio anglis) arba marinuoti acte. Pakrantėse gyvenančios šeimininkės dažnai naudoja iš molio degtus kepintuvus, todėl pasaulyje, pakrančių kaimuose, per šventes vakarais galima pamatyti, kaip lauke moterys kepa sardines ir čia pat siūlo jas pirkti.