Sojos ne tik vietoj mėsos

Apie maistą • 2019 m. liepos 23 d.
Sojos pastaruoju metu išgyvena savotišką aukso amžių. Per paskutinius dvidešimt metų šių ankštinių paklausa visame pasaulyje išaugo daugiau nei dukart, o savo kasdieninį meniu be jų sunkiai įsivaizduoja vegetarai ir žaliavalgiai. 

Ir nors sojos yra beveik beskonės, jos gali perimti įvairių prieskonių ir kitų maisto produktų skonį, tad iš jų galima pagaminti daugybę visiškai nepanašių produktų.

Anksčiau – dažniau iš reikalo

Kartu su ryžiais sojos yra viena seniausių Azijos žemės ūkio kultūrų – kinai maistingąsias jų savybes pastebėjo jau prieš keturis tūkstančius metų. Europoje šios ankštinės daržovės pasirodė žymiai vėliau, Senajame žemyne apie jas užsimenama tik nuo XIX amžiaus vidurio. Didesnio dėmesio šios pupelės susilaukė po to, kai 1873 metais buvo pristatytos Vienos žemės ūkio parodoje.

Graikų kalboje žodis „soja“ reiškia „saldus“. Šio augalo šaknys išties yra saldokos, tačiau pačios pupelės šia savybe nepasižymi. Išraiškingo skonio trūkumas šiai daržovei populiarumo nesuteikė ilgus dešimtmečius, o žmonės į jas dažniausiai atsigręždavo tik prispyrus reikalui – sojos ne kartą gelbėjo krizės, karo ar bado metu.

Sojos staiga išpopuliarėjo praėjusio amžiaus pabaigoje. Sveikata pradėję rūpintis amerikiečiai ir europiečiai pradėjo ieškoti, kaip gyvulinius baltymus pakeisti augaliniais, o sojų pupelėse šių baltymų yra daugiausia. Sojose taip pat gausu ir kitų maisto medžiagų, o dėl minėtų savybių perimti įvairius poskonius jų panaudojimas itin platus. Tikrai esate girdėję apie sojų pieną, miltus, padažą, šokoladą ar tofu sūrį.

Mėsa be kaulų arba tofu

Rytuose tofu kartais pavadinamas mėsa be kaulų. Ypač jis populiarus Japonijoje ir Kinijoje. Legenda sako, kad prieš kelis tūkstančius metų jį visai atsitiktinai – virtuvėje įvykus cheminei reakcijai – atrado imperatoriaus virėjas.

Tofu skirstomas į du pagrindinius tipus. Šilkinis minkštas tofu yra švelnus ir gali būti naudojamas kaip puikus priedas padažams bei gaminant ledus, sūrio ir varškės pyragus be pieno produktų. Kietą tofu galima kepti, skrudinti, apvolioti džiūvėsėliuose, marinuoti, rūkyti.

Tofu sūrį nesudėtinga pasigaminti ir namuose. Tiesa, labai svarbu visą gamybos procesą atlikti patiems ir iš eilės. Reikia užmerkti pupeles, palaikyti pernakt, kelis kartus perplauti šaltu vandeniu, jas sutrinti, įpilti papildomai vandens ir tada šį sojų pieną virti, o gautą masę dar šiek tiek pakaitinti puode ir vėliau suslėgti panašiai kaip įprastą sūrį.


Populiarūs straipsniai

Slapukai padeda užtikrinti, kad ateityje Jūsų apsilankymai šioje svetainėje būtų patogesni. Toliau naršydami šiame puslapyje Jūs sutinkate su šio puslapio slapukų taisyklėmis.