Didėjantis vaikų nutukimas po pandemijos registruojamas dar dažniau: gydytoja dietologė pataria vengti dvigubų mitybos taisyklių sau ir mažiesiems

Apie maistą • 2022 m. Gegužė 25 d.
Dažnai tėvai kremtasi, kad jų vaikai darželiuose ar mokyklose nenoriai valgo valgyklų siūlomą maistą, o ir nėra tikri, jog ten jie gauna visaverčius patiekalus, nerimauja, kad vyresni vaikai slapčia griebiasi sveiakatai nenaudingų užkandžių.

Pasak „Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantės, gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, nors įstatymai Lietuvoje reglamentuoja vaikų maisto meniu ugdymo įstaigose, teisingus mitybos įpročius vaikams nuo mažens turėtų formuoti tėvai: „Tos pačios mitybos taisyklės privalo galioti tiek namuose, tiek už jų ribų. Be to, jos turi būti vienodos visiems šeimos nariams. Jeigu tėtis ar mama valgo maistą, kuris nepriskiriamas sveikatai palankaus maisto kategorijai, sunku tikėtis kitokio pasirinkimo iš jų vaikų. Taip pat pastebiu, kad kartais vaikams perkamas sveikatai palankesnis, ekologiškas maistas, o suaugusieji maitinasi bet kaip – tai irgi prastas pavyzdys atžaloms.“


Valgyti reguliariai – tikras iššūkis

Retai šeimai pavyksta suderinti valgyti tomis pačiomis valandomis. Ar tai iš tikrųjų taip svarbu? „Net ir turint vaikų, kurie ugdymo įstaigoje valgo nustatytomis valandomis, savaitgaliais jų režimas sugriūna. Tačiau rekomenduojama stengtis išlaikyti tam tikrą intervalą tarp valgymų ir namuose. Tad pirmą kartą dienoje pavalgius, priklausomai nuo žmogaus amžiaus ir įpročių, yra dėliotini kiti valgymai kas tris, keturias ar penkias valandas. Nieko baisaus, jei tie intervalai kitą dieną bus skirtingi – kai toks šiuolaikinio gyvenimo tempas, tikrai sunku maitintis tomis pačiomis valandomis, bet idealiu atveju tai būtų palankiausia virškinimo sistemai“, – teigia gydytoja dietologė.

Kiek kartų reikėtų maitintis vaikams? E. Gavelienė sako, kad tai priklauso nuo jų amžiaus: labai skiriasi kūdikių, vaikų iki 3 metų ir vyresniųjų mitybos režimas. „Maždaug nuo 12 metų vaikai gali maitintis taip, kaip ir suaugusieji – tris, keturis kartus per dieną, o iki tol yra rekomenduotini keturi arba penki valgymai per dieną. Visai mažiems vaikams yra dar kitas valgymo režimas“, – pasakoja gydytoja.

Dažnai po pamokų vaikai dar skuba į būrelius, tad laikas tarp valgymų labai išsitęsia, o vakare grįžus namo – persivalgoma. „Visų pirma, tėvai turi numatyti dalykus ir turėti ūpo padėti vaikui išlaikyti valgymo režimą, nes, ypač paauglystėje, alkio jausmas grįžus namo tikrai sunkiai valdomas. Vertėtų suruošti vaikui užkandžių dėžutę ir į ją įdėti visa tai, ką tėvai norėtų, kad vaikas suvalgytų. Tai pirmiausia turėtų būti sveikatai palankūs dalykai: viso grūdo duonos sumuštiniai su įvairiausiai ingredientais, sūrio gabalėliai, daržovės, vaisiai. Priklausomai nuo to, kokia vaiko dienotvarkė ir kiek laiko jis bus ne namuose. Pakankamai dažnai, kaip gydytoja dietologė, susiduriu su situacija, kai vaikai persivalgo, nes po mokyklos eina pas senelius, o po to grįžta į namus, tad jie praktiškai pietauja du ar net tris kartus per dieną“, – patirtimi dalijasi „Rimi“ sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr.E.Gavelienė.

Informacija apie mitybą ugdymo įstaigose – prieinama

Dažnai vaikai mokyklose ar darželiuose patiekiamą maistą, kad ir visavertį, valgo nenoriai, kai kurių produktų atsisako, tad svarbu, kaip jie maitinasi namuose vakare ir savaitgaliais. Yra įpratusių prie nenaudingų sveikatai užkandžių, tad ugdymo įstaigų maistas jiems „neskanus“, o tėvai nerimauja, ar tikrai jis tinkamas vaikams. Gydytojai pastebi, kad per abu karantinus, kai teko mokytis per nuotolį, padaugėjo nutukimu sergančių vaikų – visa diena prie kompiuterio, beveik jokios fizinės veiklos ir užkandžiavimas tikrai nebuvo augančiam organizmui palankūs. „Stebimas ir pajaunėjimas tokių ligų, kurios įprastai būdavo suaugusių žmonių ligos, pavyzdžiui antro tipo cukrinis diabetas, ar kepenų suriebėjimas. Visa tai kelia nerimą ir, neabejotinai, yra susiję su netinkamais vaikų maitinimosi įpročiais ir jų formavimu namuose“, – įspėja E. Gavelienė.

Ar vaikai gauna pakankamai sveikatai palankų maistą ugdymo įstaigose? E. Gavelienė primena, kad taisyklės, pagal kurias sudaromi valgiaraščiai mokyklose ir darželiuose, visa įstatyminė bazė, valgiaraščių pavyzdžiai ir patiekalų receptai yra viešai prieinami tiek Sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje, tiek Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro puslapyje.

„Visą informaciją, kaip vaikas maitinamas ugdymo įstaigoje tėvai gali ir turi rasti darželių ar mokyklų tinklalapiuose arba net informacinėse lentose. Tačiau ir namuose reikia atsižvelgti į mitybos piramidę: lėkštėje turėtų būti kuo įvairesnis, visavertis maistas. Vaikai kiekvieną dieną turėtų valgyti vaisius ir daržoves, pieno produktus, bent du kartus per savaitę valgyti žuvį, liesą mėsą, kelis kartus per dieną gali būti skanaujama ir viso grūdo gaminių, o taip pat nereikėtų užmiršti ankštinių daržovių ir košių. Be to, vaikų mityboje labai svarbią reikšmę užima skysčiai. Per parą vaikams rekomenduojama išgerti bent litrą vandens“, – primena gydytoja dietologė.

Kokie sveikatai palankūs užkandžiai mėgstami vaikų?

Retas vaikas atsisako vaisių ar uogų, jiems patinka ir „mini“ daržovės: mažos traškios morkytės, pomidoriukai, agurkėliai, paprikos. Pasak „Rimi“ vaisių ir daržovių produktų vadovės Marianos Markevičienės, prekybos tinklas turi gausybę vaikams tinkančių ir puikiai priešpiečius ar pavakarius papildančių užkandžių. „Turime ne tik vaikų mėgstamų vaisių ir uogų, džiovintų vaisių, bet daržovių asortimentą, kuris gali puikiai papildyti sveikų užkandžių sąrašą. Apskritai, turime vieną didžiausių vaisių bei daržovių kategorijos pasirinkimą, kurį sudaro daugiau nei 400 skirtingų rūšių“, – teigia specialistė.

Gydytoja dietologė Edita Gavelienė sako, vaikams įdedami užkandžiai neturėtų ištižti ar susitrinti: „Priešpiečiams ir pietums puikiai tiks įvairios daržovių lazdelės, kurias patogu įsidėti į indelį ir suvalgyti, taip pat – uogos, vaisiai, viso grūdo duonos riekelė su varškės sūriu. Visgi, svarbiausia pagalvoti, kiek tame maiste bus naudingų medžiagų. Juk jeigu įdėsime kokį saldumyną, emocija gal ir bus teigiama, bet, suvalgius jį, vaikui kils ankstyvas alkio jausmas, o naudingų maistinių medžiagų jis negaus, tik lengvai įsisavinamų angliavandenių, kurie nėra būtinasis komponentas vaiko racione.“


Populiarūs straipsniai