Pasaulinė tinginiavimo diena: laikas, kai NĖRA jokio plano
Man ši diena – pati didžiausia dovana. Ir tai nėra pretekstas išsisukti nuo darbų. Anaiptol – tai diena, kai leidžiame sau BŪTI. Be plano, be skubėjimo ir be nuolatinio „greičiau“ arba „paskubėk“.
Papasakosiu, kaip mūsų namuose atrodo tinginiavimo diena ir tikiuosi, kad tai įkvėps ir jus tiesiog leisti sau nieko neveikti. Beje, tokią dieną galite susikurti kada tik norite – gegužę, vasarį arba per Kalėdas).
RYTAS BE ŽADINTUVO
Šią dieną mes su vaikais pažadame vienas kitam – niekur neskubėti. Jokių laikrodžių, jokių sąrašų, jokių grafikų.
PUSRYČIAI LOVOJE
Pusryčius valgome lovoje – net jei tai tik paprasti sumuštiniai ar dribsniai su pienu. Tai tampa mūsų mini švente, kai valgymą lydi šypsenos ir sapnų aptarimai.
EITI, KUR VEDA AKYS
Šalia mūsų namų – labai gražus japoniškas sodas, tačiau vis neprisiruošėme į jį nueiti. O štai tinginiavimo diena buvo tokia tingi, kad sėdome ant dviračių ir nulėkėme iki jo. Prisivaikščiojome, pasimėgavome gamta, privalgėme ledų ir grįžome atgal į savo guolį, nes laukė... filmų maratonas!
FILMŲ MARATONAS NUO RYTO
O po pusryčių jungiame TV. Pats metas kiekvienam išsirinkti mėgstamiausią filmą ir skubėti žiūrėti tai, ko labiausiai geidžia širdis.
KOKIA IŠ TO NAUDA?
Klausite, kodėl tai naudinga ir kam man to reikėjo? Pasakysiu paprastai – tai laikas, kurį skiriu tik vaikams. Be pareigų, be priekaištų, be poreikio susitvarkyti ar plauti indus. Anaiptol – su gera emocija ir puikiomis nuotaikomis.
Kai nėra skubėjimo, atsiskleidžia kūryba, juokas ir artumas, o vaikai tampa dar atviresni.
TINGĖJIMAS – NE PRIEŠAS
Ar sąžiningai moku tingėti? NE. Ar moku būti be telefono? NE. Bet aš mokausi. Aš stengiuosi ir net mažiausią pasiekimą įvardiju sau kaip laimėjimą. Nenoriu būti lyg mama-robotas, kuri vis valo, skalbia, tvarko, gamina.
Noriu būti mama-draugė, kuri savo elgesiu parodo, kad kartais ir mamos GALI tingėti ir NIEKO neveikti. Tad jei dar niekada nešventėte pasaulinės tinginiavimo dienos, pabandykite šiemet!