Kaip vaikams diegti patriotiškumą ir meilę Lietuvai?

Mano šeimai • 2021 m. vasario 16 d.
Kokios pirmos mintys jums šauna į galvą, kai pagalvojate apie Lietuvą? Apie lietuviškumą ir ką reiškia būti lietuviu? Noriu pradėti nuo istorijos iš savo gyvenimo.

Kiekvieną rytą, prieš prasidedant rytinei laidai, Lietuvos televizija pradeda Lietuvos himnu. Kai mano mažoji buvo labai maža ir keldavosi anksti, himną klausydavome ir giedodavome kartu. Tyliuose namuose, visiems šeimos nariams ramiai miegant, mama ir dukra, viena ant rankų, kita stovinti kambario vidury prieš televizorių giedodavome „Lietuva, tėvyne mūsų“. Kiekvieną rytą man tai buvo labai gražus ritualas, kaskart sugraudindavęs mane iki ašarų, nes į tą giedojimą man telpa daugybė atsiminimų ir jausmų.

Esu devyniasdešimtųjų vaikas, labai gerai prisimenu Lietuvos atgimimą, laisvės jausmą ir esu iš tos kartos, kuri pati pirmoji pirmoje klasėje mokėsi jau iš lietuviško vadovėlio. Atsimenu kovo 11 – ąją, sausio 13 – ąją, trispalves juosteles kasose ir kaip senelis paveiksle su Gedimino bokštu klijuoja trispalvės juosteles ten, kur ant bokšto turėtų plevėsuoti vėliava. Nešiojuosi šiuos prisiminimus ir galvoju, kiek to turi mano vaikai? Kiek Lietuvos yra juose ir kaip galiu ugdyti ir puoselėti jų patriotiškumą, meilę Lietuvai ir laisvei, kurią jie priima kaip savaime suprantamą dalyką?

Atsakymas yra ganėtinai paprastas – tik savo pavyzdžiu ir tik pradėdama šeimoje. Kaip ir visko, taip ir patriotizmo, meilės tėvynei vaikai mokosi iš tėvų. Štai kaip meilę Lietuvai puoselėjame savo šeimoje – tikiuosi, mūsų pavyzdys įkvėps ir jus.

Švenčiame Lietuvos šventes. Ir kalbame apie jas su vaikais. Kol jie maži, kalbame jiems suprantama kalba ir, pavyzdžiui, Vasario 16 – ąją vadiname Lietuvos gimtadieniu. Ir švenčiame kaip tikrą gimtadienį, su vaišėmis namuose. Einame į proginius renginius mieste ir kalbame su vaikais, kokia tai šventė, kodėl mes švenčiame.

Minime įsimintinas datas. Taip pat su pokalbiais, vyresniems rodome archyvinius kadrus ir dalinamės prisiminimais. Jei tik galite, į tokius pokalbius įtraukite ir senelius, kurių prisiminimai ir patirtys dar kitokie. Pasakokite vaikams šeimos istoriją ir įvykius, kurie tiesiogiai palietė jūsų šeimą. Nesvarbu, ar tai bus skaudūs įvykiai – tokie, kaip tremtis, ar artimųjų mirtys, ar džiugūs atsiminimai – tokie, kaip pirmą kartą iškelta trispalvė. Vaikai supranta daugiau, nei mes įsivaizduojame. O kiekviena asmeninė istorija juos priartina prie to, kaip Lietuvą supras jie patys.

Domimės įvairių laikotarpių Lietuvos istorija. Tam labai pasitarnauja kelionės po Lietuvą. Renkamės kelionių maršrutus, kad galėtume aplankyti seną dvarą, planuojame važiuoti pro palei Nemuną stovinčias pilis. O kartais tiesiog užtenka savo mieste apsidairyti ir surengti nedidelę išvyką ten, kur anksčiau vyko svarbūs dalykai. Svarbiausia, kelionių metu kalbėti su vaikais, pasakoti ir sudominti praeitimi.

Lietuvių kalbos terminų žodynas patriotą apibrėžia kaip žmogų, mylintį savo tėvynę, atsidavusį savo tautai, pasiryžusį jai aukotis. Laimė, gyvename laikais, kai tiesioginė auka už tėvynę nėra reikalinga, bet galime skirti savo laiką ir mokyti vaikus prisidėti prie visuomenei naudingų darbų – savanoriauti, tvarkyti aplinką, padėti žmonėms, esantiems šalia mūsų. Jau tai, kad neteršime Lietuvos gamtos, o, pavyzdžiui, surinksime kitų paliktas šiukšles, jau bus mūsų patriotiškumas, kurio galime mokyti savo vaikus. Viskas prasideda šeimoje, nuo tėvų pavyzdžio. Švęskime Lietuvą ir laisvę ne tik per šventes, bet kasdien, savo gerais darbais.

Atgal >>


Populiarūs straipsniai