Asmeninė higiena: ikimokyklinuką mokome pagrindų, moksleivį – atsakomybės

Mano šeimai • 2020 m. kovo 21 d.
Ką tikrai gerai išmokome pastarosiomis savaitėmis – rankas plauti būtina ir daryti tai reikia tiek ilgai, kiek trunka sudainuoti „Su gimimo diena”. Esu įsitikinusi, kad rankų ir viso kūno švara yra vienas iš būdų likti sveikiems. Todėl savo vaikams nuo mažų dienų stengiuosi diegti asmeninės higienos įpročius.

Nuo vaikystės svarbu vaikus mokyti prižiūrėti savo kūno švarą, valytis dantis ir rūpintis savimi. Mokydami savo vaikus asmens higienos ne tik užtikriname, kad jie bus sveiki, bet ir apsaugome juos nuo įvairaus diskomforto, kurį jie galėtų patirti ateityje. Savo vaikams linkime tik gero, o geri asmeninės higienos įpročiai yra tai, ko savo vaikus išmokyti tikrai galime. Vis dėlto, labai svarbu suprasti, kad daugiau nei iš tėvų pamokymų vaikai mokosi iš jų kasdien rodomo pavyzdžio. Todėl, jei norime, kad mūsų vaikai mokėtų tinkamai prižiūrėti save, plautų rankas prieš valgį ir grįžę namo bei rūpintųsi savo kūno švara, patys turime elgtis lygiai taip pat. Vaikus mokome nuo pat jų gimimo, kartais sekasi geriau, kartais – prasčiau, bet kiekviena mama ir tėtis turime gudrybių, kaip vaikus išmokyti to, ko jiems prireiks gyvenime. Šiame straipsnyje noriu pasidalinti savo patirtimi ir gudrybėmis, išmėgintomis namuose.

Rankų plovimas

Iš patirties galiu pasakyti, kad apie kūno švarą ir būdus, kaip būti švariam, galima kalbėti dar visai mažam kūdikiui. Pirmiausia – tai daryti žaidimo forma ir taip ugdyti įprotį būti švariam. Poreikis dažniau plauti rankas ir veidą mažam vaikui atsiranda tada, kai iš gulimos padėties jis atsisėda, pradeda ragauti įvairaus maisto ir išmoksta ropoti. Taigi, jau pusės metų vaiką galima mokyti plautis rankytes prieš ir po valgio.

Visai mažiukams patinka girdėti mamos balsą, klausyti, ką ji pasakoja, todėl ir plaudami rankas kalbėkite, ką darote. Sakykite, kada atsukate vandenį, imate muilą. Būtinai pasakokite, kada vanduo karštas, o kada šaltas. Net jei dabar atrodo, kad vaikas nieko nesupranta, jis tikrai klauso, girdi ir, kai pradės kalbėti, jus nustebins žinodamas, kur yra muilas ir koks vanduo yra šaltas.

Jei rankas pradėsite plauti visai mažiukui, didelė tikimybė, kad paaugęs vaikas pats žinos, kad negalima sėsti valgyti, kol rankos nešvarios. Taip rankų plovimas taps savaime suprantamu dalyku. Žinoma, vaikui paaugus, pradėkite rankas plauti ne tik prieš valgį. Būtinai plaukite grįžę namo iš lauko ir darželio. Veiksminga paskata plauti rankas mano vaikams tapo pasakojimas apie ant rankų gyvenančius mikrobus, kurie gali patekti į pilvą, jei rankos bus nešvarios.

Akys, nosis ir burna

Atviros gleivinės yra pati geriausia terpė plisti virusams. Išmokyti vaikus neliesti veido, nekišti rankų į burną ar nosį gali būti (ir dažniausiai yra) sunku, bet pasistengti verta.

Turbūt efektyviausia priemonė mano vaikams – pastebėjimai ir pagyrimai. Pastebėjimai – tai būdas, kurį naudoju pamačiusi netinkamą ar nepageidaujamą vaiko elgesį, ir iš karto jam apie tai pasakau. Šioje vietoje svarbu atkreipti dėmesį į save – pastebėjimas nėra barimas ar kritika. Todėl labai stengiuosi susilaikyti nuo pakelto tono ar moralizavimo, kai pamatau, kad vaiko pirštai ir vėl burnoje. Būdas turėtų atrodyti taip: pastebėjau – pasakiau, vėl pastebėjau – ir vėl pasakiau. Nemažiau svarbu sakyti ir pagyrimus. Pagyrimus sakau tuomet, kai matau, kad vaikas stengiasi ir nepageidaujamo elgesio yra vis mažiau. Nepakanka vien tik pagirti. Naudingiausias pagyrimas yra tas, kuris pabrėžia, už ką vaikas yra giriamas. Jei giriu jį už tai, kad nekiša pirštų į burną, taip ir sakau. Nekonkretūs pagyrimai, tokie kaip „šaunuolis“, naudos duoda mažai, nes vaikas lieka nesupratęs, už ką konkrečiai yra giriamas.

Lygiai taip pat vaikus reikia mokyti saugiai čiaudėti ir kosėti. Vieno patarimo, kaip išmokyti vaikus čiaudėti ir kosėti teisingai, aš neturiu. Tačiau žinau viena – kad geriausia tai daryti į sulenktą alkūnę. Apie šį būdą šeimoje sužinojome visai neseniai, tačiau labai greitai tai tapo įpročiu. Vaikams galite papasakoti, kad uždengus veidą delnu, virusai ir bakterijos vėliau gali patekti ant žaislų, baldų ir kitų paviršių, o čiaudint ar kosint į alkūnę to išvengiame. Kartu galite pasižiūrėti ir mokomąjį filmuką, pavyzdžiui, šį. Taip pat kviečiu pasidomėti neseniai Lietuvoje prasidėjusia akcija „Ar tau nusikosėt ant visų?“. Tai viena pirmųjų iniciatyvų Lietuvoje, kurios pagalba vaikai mokomi čiaudėti ir kosėti ne prisidengę delnu, bet į sulenktą alkūnę.

Švarūs dantys

Sakoma, kad iki to laiko, kol vaikas išmoksta rašyti, jo dantis turėtų valyti tėvai, nes vaikas dar neturi reikalingų motorikos įgūdžių. Taigi pagrindiniai ikimokyklinio amžiaus vaikų dantukų valytojai turėtų būti tėvai. Mūsų namuose dantis vaikams valome nuo pirmojo dantuko ir mokomės dantis valyti žaisdami. Specialių žaidimų neturime, bet kiekvieną kartą, valydama mažajai dukrai dantis, kalbu, kaip reikia išvalyti dantukus, nes visą dieną jie kramtė, primenu, ką per dieną valgė, ir užsimenu, kad dantys nori miegoti švarūs.

Kol vaikas mažas, smagiam dantų valymui labai padeda prie sienos klijuojamas smėlio laikrodukas, kuris rodo, kiek laiko skirta valyti dantis. Dantų valymo nereikėtų palikti savieigai net ir vaikui paaugus. Svarbu, kad vaikai skirtų pakankamai laiko, todėl reikėtų prižiūrėti net ir mokyklinukus. Svarbiausia taisyklė - valyti dantis ryte ir vakare, mažiausiai dvi minutes.

Kūno švara

Kai kūdikis mažas, vonios procedūros dažnai jį atpalaiduoja ir padeda pasiruošti ramiam nakties miegui. Vaikui augant, vonios procedūros tampa ne tik vakaro ritualo dalimi, bet ir svarbiomis pamokomis, kaip palaikyti savo kūno švarą. Turbūt visi turime savų gudrybių, kaip maudymąsi paversti laukiamu laiku, o nemalonų galvos plovimą sutrumpinti iki minimumo. Mums maudynėse visuomet pasitarnaudavo vonios žaislai, specialios kreidelės, su kuriomis galima rašyti ant vonios plytelių.

Tenka pripažinti, kad galvos plovimas ilgą laiką buvo iššūkis, kol dukrai sulaukus trejų ji išmoko atlošti galvą ir stipriai užmerkti akis. Dabar galvą plauname be problemų – jei lašelis vandens nuteka ant akių, gelbsti mažas rankšluostukas, kuriuo akis galima greitai nuvalyti.

Sulaukę maždaug 6 metų vaikai jau gali nusiprausti patys. Mokykite vaikus kruopščiai nusiprausti ir nusišluostyti, naudoti tik nedidelį kiekį muilo. Būtinai pasirūpinkite, kad vonios grindys nebūtų slidžios (tam galite naudoti guminį kilimėlį).

Nors mano didieji vaikai jau paaugliai, ir tokiame amžiuje yra ko mokytis. Svarbu mokyti praustis ne tik kūną, bet ir veidą, palaikyti viso kūno odos švarą, kad nekiltų problemų dėl odos bėrimų. Vaikams augant reikia kalbėti ir apie kūno kvapą, padėti išsirinkti priemones, apsaugančias nuo prakaito kvapo.

Taigi prisiminkime, kad, kaip ir visko gyvenime, asmeninės higienos vaikai visų pirma mokosi iš mūsų, tėvų. Todėl, jei vaikai nuo mažų dienų matys, kad tėvai plauna rankas, prausiasi ir valosi dantis – didelė tikimybė, kad ir patys taip darys. Jei nuo kūdikystės mokysite vaikus rūpintis savo kūno švara, vėliau su paaugusiais vaikais bus lengviau kalbėti apie kūno pokyčius ir bręstančio kūno priežiūrą. ­­­Sėkmės šioje kelionėje!

Atgal >>


Populiarūs straipsniai