#AmžiusNesvarbu: socialinis eksperimentas skatina keisti požiūrį į vyresnius darbuotojus

Lapkritis 13
Siekiant keisti visuomenės požiūrį į vyresnius darbuotojus, Lietuvoje atliktas socialinis eksperimentas.
 

Kas antras Lietuvos gyventojas yra patyręs diskriminaciją dėl amžiaus bandydamas įsidarbinti. Žinutę visuomenei „#AmžiusNesvarbu“ siunčiantį socialinį eksperimentą inicijavo prekybos tinklas „Rimi”.

Vienus sugraudinantį, o kitus bent susimąstyti skatinantį filmuką galite pažiūrėti čia:

 

Eksperimento dalyviai: vyresni „paliegę“, o jauni greičiau visko išmoksta

Kelių eksperimente sutikusių dalyvauti žmonių buvo paklausta, ką jie pakviestų dirbti į savo komandą, jei reikėtų remtis tik savo pirmu įspūdžiu. Jų paprašyta išsirinkti sau komandą iš salėje sėdinčių įvairiaus amžiaus žmonių. Tokią pat užduotį atskirai atliko suaugusieji ir vaikai.

Suaugusieji daugiausiai rinkosi jaunus žmones. „Man atrodo, kad jaunas žmogus, kaip darbuotojas, yra tiesiog efektyvesnis“, „Jaunas yra imlus, visko greit išmoksta“, – savo pasirinkimą komentavo eksperimento dalyviai. Tuo tarpu vienas vaikinas savo sprendimą argumentavo taip: „Man nelabai norisi turėti tokios vyresnio amžiaus paliegusios komandos“.

Visiškai priešingai savo „svajonių komandą” rinkosi į eksperimentą pakviesti vaikai. Skirtingai nei suaugusieji, jie rinkosi daugiausiai vyresnius žmones ir vėliau sakė, kad amžius jų pasirinkimui visiškai nebuvo svarbus.

„Kai yra vyresnio amžiaus žmogus ir jaunesnis, jie turi skirtingas nuomones, mintis ir gali vienas kitą papildyti“, – kalbėjo seserys dvynės Ieva ir Eglė. „Močiutė mane mokydavo per kompiuterį rašyti...“, – šiltai atsiliepė ir kita mergaitė Austėja.

Kaip sako socialinį eksperimentą filmavusios kūrybinės komandos narė Dovilė Filmanavičiūtė, šis eksperimentas patvirtino, kaip stipriai mūsų visuomenė yra veikiama stereotipų vyresnių žmonių atžvilgiu.

„Suaugusieji nesirinko vyresnių, nes jie nuoširdžiai galvoja, kad jaunas darbuotojas yra imlesnis, greitesnis ir pranašesnis už vyresnį. Jie iš tikrųjų taip galvoja, skirtingai nei  vaikai, kurie dar neturi išankstinių nuostatų. Labiausiai mane nustebino ir privertė susimąstyti suvokimas, kad mes labai dažnai kasdienybėje diskriminuojame vieną ar kitą visuomenės grupę, nors tą suvokiame kaip normą, o ne kažkokią diskriminaciją. Mums atrodo, kad tai normalu, kad viskas taip ir turi būti“, – apibendrino D. Filmanavičiūtė.

Prekybos tinklo „Rimi“ personalo vadovė Dovilė Buinickaitė-Struckienė sakė, kad šiuo projektu siekta atkreipti visuomenės dėmesį į sunkumus, su kuriais susiduria darbo ieškantys vyresni žmonės, ir kartu rodant tikras darbuotojų istorijas, suteikti žmonėms daugiau pasitikėjimo, nesvarbu kokio amžiaus jie būtų.

„Norime padrąsinti ir pasakyti, kad amžius nesvarbu ir mes laukiame jūsų. Turime keisti požiūrį, nes nė vienas nėra per senas kurti, dirbti patinkantį darbą ar tiesiog džiaugtis gyvenimu – jei tik žmogus to nori, čia nėra ir negali būti amžiaus cenzo“, – sakė Dovilė Buinickaitė-Struckienė.

Ji pridūrė, kad „Rimi“ turi daug sėkmingos patirties įdarbinant vyresnius žmones ir nori dalintis ja su kitais darbdaviais. Šiuo metu įmonėje dirba 3,2 tūkst. darbuotojų, iš jų daugiau nei tūkstantis – vyresni nei 50 metų. Keli iš jų dalyvavo ir socialiniame eksperimente: tarp jų buvo 74-erių Antanas, kuris visai nejuokavo prisipažindamas, kad vos per kelias sekundes gali pralinksminti bet kurį žmogų, 56-erių Ramunė, kuri visus sužavėjo savo elegancija, ir dvi Danutės – viena juokėsi gyvenime geriausiai mokanti ruošti žuvį, o kita buvo tokia nuoširdi ir miela, kad vaikai ją ypač mielai rinkosi į savo komandą. 

„Mes dažnai girdime, kad vyresni žmonės yra lėti, neimlūs naujovėms, prastai gebantys naudotis technologijomis, tačiau mes galime pasakyti priešingai – tai atsakingi, labai darbštūs, dėmesingi, visada padėti pasirengę kolegos, kurie dėl savo gyvenimiškos patirties yra ypač mylimi pirkėjų“, – pridūrė Dovilė Buinickaitė-Struckienė.

Jaunystės kultas dominuoja, nors senstame greičiausiai Europoje

„Lietuvos įvairovės chartijos“ (www.ivairove.lt) šiais metais inicijuota visuomenės apklausa parodė, kad 57 proc. Lietuvos gyventojų, bandydami įsidarbinti, yra asmeniškai patyrę diskriminaciją dėl amžiaus. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad dažniausi diskriminacijos pagrindai Lietuvoje yra amžius, negalia ir lytis.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje šiuo metu gyvena apie 1,1 mln. vyresnių nei 50 metų amžiaus gyventojų, tačiau iš jų dirba tik mažiau nei pusė – apie 480 tūkst.

Ekspertų teigimu, vyresni žmonės dažniau susiduria su sveikatos problemomis ir dalis jų jau nebegali dirbti, o kiti nori ir gali dirbti, tačiau nėra pageidaujami darbdavių. 

„Apie ketvirtadalis visų šalyje registruotų bedarbių yra 55 m. ir vyresni. Priešpensinio amžiaus žmonėms, jei dėl vienokių ar kitokių priežasčių jie netenka darbo, vėl įsidarbinti yra ypač sunku“, – teigia Jurgita Kuprytė, socialinės įdarbinimo agentūros „SOPA” direktorė. Ši viešoji įstaiga teikia įdarbinimo su parama paslaugas gyventojams, kurie turi mažiau galimybių darbo rinkoje – tarp jų daugiausia vyresnio amžiaus žmonės bei žmonės su negalia. 

Pasak J. Kuprytės, dažniausiai darbo ieškantys vyresni žmonės tiesiog nepraeina pirminės atrankos barjerų –jie išsiunčia daugybę CV, bet kvietimų į pokalbius nesulaukia, nors ir atitinka reikalavimus. Beveik visi vyresni bedarbiai, kurie kreipiasi į organizaciją, teigia, jog amžius yra pagrindinė kliūtis įsidarbinant.

„Tiesioginės diskriminacijos, kai skelbimuose būdavo rašomas pageidautinas darbuotojo amžius, dabar jau retai pasitaiko. Tačiau netiesiogiai galima jausti, kad laukiami jauni kandidatai: pvz., kai kviečiama prisijungti prie „jaunatviško“ kolektyvo. Jaunystė kaip privalumas ar netgi kultas vis dar dominuoja ne tik darbo rinkoje, bet ir visoje visuomenėje, nors tai ir paradoksalu, nes senstame greičiausiai Europoje“, – stebisi „SOPA” direktorė.   

Kaip teigia J. Kuprytė, vyresni gal ir lėčiau įsisavina technologijas, tačiau jos juk yra reikalingos ne visuose darbuose: „Be to, kartos keičiasi, dabartiniai 50-čiai jau nebėra tie, kurie nemoka naudotis kompiuteriu ir užsienio kalbų, – pažymi J. Kuprytė. – Svarstant vyresnį kandidatą reikėtų žiūrėti ne į amžių, o į tai, kiek žmogus geba mokytis ir įsisavinti naujus dalykus, ar jis yra linkęs nuolat atnaujinti savo žinias. Vyresni darbuotojai tikrai turi privalumų: turi didelę asmeninę patirtį, kuri gali padėti spręsti problemas, priimti sprendimus, geriau jausti kitus žmones. Jie nebijo ilgalaikių įsipareigojimų ir prisiimti atsakomybės, turi išvystytus bendravimo gebėjimus. Pagaliau, vyresni darbuotojai gali padėti geriau suprasti ir vyresnių įmonės klientų poreikius.“

 


Populiarūs straipsniai

Slapukai padeda užtikrinti, kad ateityje Jūsų apsilankymai šioje svetainėje būtų patogesni. Toliau naršydami šiame puslapyje Jūs sutinkate su šio puslapio slapukų taisyklėmis.