Startas „Rimi Vilniaus maratone“ persirgusiems Covid-19: ko svarbu neužmiršti?

Rinkis sveikiau • 2022 m. Rugpjūtis 30 d.
Nors apie Covid-19 vasaros metu kalbėta mažiau, artėjant rudeniui, kuomet vaikai ir suaugę sugrįš į aktyvią veiklą, specialistai pataria prisiminti pandemijos metu išsiugdytus ligų prevencijos bei judėjimo įgūdžius. 

Specialistai taip pat primena, kad po ilgesnės pertrauktos, pavyzdžiui, ligos, judėti aktyviai reikia pradėti pamažu. „Svarbu įsivertinti savo galimybes, pasikonsultuoti su specialistais, o fizinį krūvį didinti palaipsniui, kad sumažintumėte traumų bei pervargimo riziką“, – sako bėgikė Ingrida Voicechovska. Rugsėjo 11 d. sostinėje vyksiančiame „Rimi Vilniaus maratone“ dalyvausiantiems bėgikams specialistė taip pat rekomenduoja atsakingai ir įvertinus savo galimybes rinktis distanciją.

Persirgusiems į treniruočių ritmą pataria grįžti palaipsniui

Nors ilgalaikis Covid-19 poveikis žmogaus organizmui vis dar mažai ištirtas, daugelis gydytojų ir sportininkų sutinka, kad persirgus šiuo virusu prie aktyvaus sporto reikėtų sugrįžti palaipsniui. Patariama pamažu didinti fizinį krūvį ilginant treniruotes ir stebint savo savijautą, įsiklausant į organizmo siunčiamus signalus, o jei reikia – prieš tai pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ar kineziterapeutu. Tai padės sumažinti ir traumų tikimybę.

„Prisimenu save pirmomis dienomis po teigiamo Covid-19 testo atsakymo. Leidau savo kūnui pailsėti, o po kurio laiko pradėjau atlikti kasdienius pratimus. Jaučiau, kad mano organizmui nuo to geriau, tačiau kiekvienas organizmas yra skirtingas. Vienas žmogus persirgęs jausis silpnai, o kitas jau po savaitės pajėgs startuoti sporto varžybose. Manau, kad kiekvienas turėtų individualiai įvertinti savo savijautą ir organizmo siunčiamus signalus. Net ir pasveikus galima pastebėti įvairius klinikinius simptomus, kurie įvardijami kaip „pokovidinis sindromas“. Esu fiziškai aktyvi, bet persirgusi lengva viruso forma pajaučiau tam tikrų pokyčių, į kuriuos turėjau atsižvelgti sportuodama“, – pasakoja Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ organizuojamos programos „Ruoškis bėgti“ koordinatorė, bėgikė Ingrida Voicechovska.

Grįžtantiems į bėgimą po ligos ar tiesiog ilgesnės pertraukos, kaip vasaros atostogos, bėgikė pataria iš pradžių daugiau vaikščioti, o vėliau po truputį pradėti bėgioti bei ilginti įveikiamus atstumus. „Pirmas žingsnis yra vaikščiojimas, kurio tempą žmogus pasirinktų pats. Vėliau, tik sustiprėjęs fiziškai, gali pradėti tęsti savo fizinę veiklą, kurią atliko iki ligos. Visada rekomenduojama pasitarti su treneriu, kuris padės žmogui normuoti krūvį bei palaikyti nuoseklų perėjimą prie aktyvesnės fizinės veiklos. Didžiausia klaida, kai žmogus, neįvertinęs savo galimybių, puola į sporto salę ir sportuoja pilnu krūviu. Pastaruoju atveju žmonės tik pablogina savo būklę ir gali susitraumuoti“, – perspėja Vilniaus visuomenės sveikatos biuro specialistė.

Karantino metu žmonės iš naujo atrado sportą

Bėgikė pastebi, kad karantinas turėjo įtakos tiek suprastėjusiai žmonių psichologinei, tiek fizinei sveikatai. Tiesa, nemažą dalį žmonių pandemijos situacija kaip tik paskatino daugiau dėmesio skirti savo aktyviam laisvalaikiui.

„Bėgiodama labai mėgstu stebėti sportuojančius žmones. Pandemijos metu atkreipiau dėmesį į tai, jog įprastų veiklų apribojimas tikrai padidino sportuojančių gretas. Žmonės atrado naujus būdus prasmingam savo laiko įdarbinimui gryname ore – ar tai būtų ilgesnis pasivaikščiojimas pažintiniais takais, ar bėgiojimas, treniruotė parke. Karantino metu ir pati daugiau laiko skyriau sportui, o matydama sportuojančius žmones aplinkui jausdavausi dar labiau motyvuota bei įkvėpta siekti savo tikslų. Net pačiame karantino įkarštyje žmonės intensyviai bėgiojo. Bėgimo rezultatais stebino ir tie, kurie anksčiau sakė, jog pastaroji sporto kryptis ne jiems“, – džiaugiasi bėgikė I. Voicechovska.

Moteris sako, jog pandemija kiekvieno žmogaus aktyvumo įpročius paveikė skirtingai: „Buvo ir tų, kurie pametė griežtą sporto rėžimą, susidūrė su įvairiais psichologiniais barjerais ar tiesiog prarado motyvaciją. Tačiau galiu drąsiai sakyti, jog mano aplinkoje buvo ženkliai daugiau žmonių, kurie atrado bėgimą kaip meditacijos formą, geros savijautos užtikrinimo receptą, atletiškos fizinės formos palaikymo įrankį.“

Bėgikė priduria, kad nemažai žmonių net ir užsidarius sporto salėms rado kitų būdų, kaip treniruotis: „Dalis žmonių pradėjo lankyti virtualias treniruotes, įsigijo treniruočių inventoriaus ir sportuodavo namuose kartu su nuotoliniu būdu prisijungusiais treneriais arba draugais.“

Rugsėjo 11 d. „Rimi Vilniaus maratono“ dalyviai pagal savo individualų pasiruošimą galės rinktis net iš 5 skirtingų distancijų: 42, 21, 10, 5 kilometrų arba 200 metrų ilgio trasų. Planuojama, kad „Rimi Vilniaus maratonas“ vyks griežtai laikantis rekomendacijų ir apribojimų renginiams, jame daug dėmesio bus skiriama bėgikų ir sirgalių saugumui užtikrinti. Per veiklos dešimtmetį „Rimi Vilniaus maratonas“ paskatino daugelį žmonių pamėgti fizinį aktyvumą bei reikšmingai prisidėjo keičiant visuomenės požiūrį į sveiką gyvenseną.


Populiarūs straipsniai

Svarbu!

Informaciją apie tai, kokią mažiausią kainą per 30 dienų laikotarpį iki kainos sumažinimo „Rimi“ taikė leidinyje nurodytoms negreitai gendančioms prekėms rasite e. parduotuvėje ir prekybos vietose (atitinkamos prekės kainolapyje).